Žilvitis – gluosninių šeimos augalas, kurio šakelės naudojamos rišant verbas, pavasario kalendorinių švenčių papročiuose simbolizuojantis gyvybingumą, atsinaujinimą; archajinėje tautosakoje įgyjantis mitinio augalo bruožų; neretai vaizduojamas kaip pasaulio medis.