Pasaulio centras (pasaulio vidurys, visatos centras) – mitinės poetinės sąmonės vaizdinys, išreiškiantis sakralią vietą, kur įvyksta kūrimo aktas, kur auga pasaulio medis ir yra „laiko pradžia“ (tautosakoje – „ant kalno“, „vidury lauko“, „vidury marių“ ir kt.)