Pasaulio medis – mitinės poetinės sąmonės vaizdinys, išreiškiantis universalią pasaulio koncepciją (variantai – gyvybės medis, vaisingumo medis, centrinis medis ir kt.); įsivaizduojamas sakraliniame pasaulio centre, yra vertikalus, siejamas su visatos erdvės zonomis: viršutine (dangaus), vidurine (žemės), apatine (požemio); būdingiausi medžiai: ąžuolas, liepa, obelis, kriaušė, ievaras, žilvitis, beržas, eglė ir kt.